Perdangos šiltinimas

perdangos šiltinimasPerdangos šiltinimas gali apsaugoti gyvenamas patalpas nuo tų erdvių, kuriose negyvenama ir yra pakankamai vėsu, dėl ko ta vėsuma gali patekti į gyvenamus kambarius. Daugiausia šilumos iš namų netenkama pro blogai izoliuotą pastato stogą bei negyvenamos palėpės perdangas. Tad viena iš perdangos savybių yra šilumos izoliavimas. Kadangi vis sparčiau brangsta energetiniai ištekliai, kiekvienas namo šeimininkas yra priverstas daugiau galvoti, kaip nors kažkiek sumažinti šilumos išlaidas. Taigi – vienas iš būdų sutaupyti yra perdangos šiltinimas.

Kita svarbi perdangų ypatybė – pastato tvirtumas (nekokybiškos ar per silpnos perdangos su laiku gali išlinkti). Taip pat svarbu atlikti garso izoliavimą, tuomet name bus šilta, nesigirdės pašalinių garsų, o pats statinys ilgus metus išliks tvirtas.

Perdangos tipo pasirinkimas priklauso nuo pastato konstrukcijos ir paskirties, o taip pat ir nuo apkrovos lygio.

Perdangų tipai

 

  1. pagal funkciją:
  • Tarpaukštinės;
  • Pastogės;
  • Rūsio;
  • Susisiekiančios su išore.

 

  1. pagal naudojimo būdą:
  • Sijinės;
  • Plokštinės.

 

 

  1. pagal medžiagas:
  • Gelžbetoninės (monolitinės ir surenkamos);
  • Plieninės;
  • Medinės;
  • Kompleksinės.

 

Perdangos šiltinimo medžiagos

  • akmens arba mineraline vata
  • ekovata
  • polistireninis putplastis
  • poliuretano putomis

 

Kodėl reikalingas perdangos šiltinimas?

  • Garso izoliacija;
  • Šilumos izoliacija;
  • Negirgžda grindys.

Dažniausiai gyvenamųjų namų stogo perdangos būna medinės arba gelžbetoninės. Jei name planuojama negyvenama palėpė, yra būtinas perdangos šiltinimas, kad į ją nenukeliautų namų šiluma arba į gyvenamas patalpas pro stogą ir palėpę nepatektų šaltis bei drėgmė. Šiltinti perdangas reikalinga ne tik naujuose pastatuose, bet ir renovuojamuose. Klystama, kai yra šiltinamas stogas, po kuriuo yra nenaudojama palėpė, nes tai yra tiesiog neefektyvu. Tokiais atvejais naudingiausias yra perdangos šiltinimas, bet ne stogo.

Šiltinant medinę perdangą pirmiausia ant sijų yra klojama vandens garų ir oro izoliacijos plėvelė, o ant jos – šilumą sulaikančios medžiagos sluoksnis. Jei pertvaros yra gelžbetoninės, tokiu atveju plėvelė nereikalinga, o iš karto klojama šiltinanti medžiaga. Esant dideliems tarpams tarp plokščių yra būtinas orui mažai laidus izoliacinis sluoksnis. Negyvenamų palėpių grindys, perdangos tarp aukštų dažniausiai yra apšiltinamos ekovata (sausuoju apšiltinimo būdu). Ši izoliacinė medžiaga specialia įranga yra iškedenama, paskleidžiama ant šiltinamo paviršiaus ir išlyginama, tokiu būdu sudarydama vientisą šilumos izoliacinį sluoksnį. Perdangų šiltinimui ypač palankios ekovatos savybės, nes ji užsandarina net menkiausius plyšelius. Beje, jei ateityje yra planuojama palėpėje įsirengti kambarius, tada vertėtų iš karto šiltinti stogą.

Jei virš nešildomų patalpų bei atvirų ertmių perdangų yra šiltinamos grindys, tokiu atveju vieno ar kelių sluoksnių izoliacinė medžiaga – polistireninis putplastis privalo būti dedamas ant švaraus bei sauso paviršiaus.

Kitas būdas perdangos šiltinimui bei palėpių, grindų izoliavimui yra biri akmens vata, nes ji puikiai susiformuoja aplinkui sijas ar ventiliacijos vamzdžius. Apšiltinus šia izoliacine medžiaga galima tikėtis, kad ji ilgą laiką išliks nepakitusios formos, nepraras teigiamų savybių, nebus sąlygų pelėsiui ar kitokiems mikroorganizmams atsirasti. Akmens vata yra bekvapė, ji nedega bei nesugeria ir nepraleidžia vandens.

Jei perdangos bus šiltinamos poliuretano putomis, galima tikėtis, jog nebus siūlių bei plyšių atsiradimo, neprasiskverbs drėgmė ir vanduo.

Tarp aukštų perdangos dažniausiai nėra šiltinamos, jei tuose aukštuose patalpos yra šildomos.